Darius Sirtautas: „Talentas yra Dievo pašaukimas, o mano darbas yra išlavinti įgūdžius”

APIE KLAIDINGĄ INDVIDUALAUS MEISTRIŠKUMO UGDYMO INTERPRETACIJĄ

Aną dieną į „Žalgirio” krepšinio centrą užsuko Jonas Mačiulis: „Nu, tai vėl tuos savo driblingus darote?”. Driblingus? Individualus meistriškumas yra bazinis dalykas bet kuriame sporte. Tik pagal asmeninius įgūdžius mes atskiriame vidutinius, gerus, labai gerus ir ekstra klasės žaidėjus. Kai rungtynėse lieka kelios sekundės ir vienas žaidėjas turi nuspręsti jų pabaigą – viename kvadratiniame metre susikurti gero metimo situaciją – dirba visas kūnas, rankos, kojos, galva… Visą tai pavadinti tiesiog driblingu?..

Čia toks Jono bajeris (stebisi)? Kaip ir tą kartą, kai sakė, kad „Žalgirio” jaunimas, atvykęs į Kėdainių „Nevėžį” nežino elementariausių krepšinio gynybos terminų? Kiekvieną mielą dieną jie nieko daugiau negirdi, kaip tik hedge, under, deny ir kitus angliškus žodžius. Paulius Murauskas dar iki „Nevėžio” kelis metus treniravosi su pagrindine „Žalgirio” komanda, kiekvieną vasarą žaidžia savo metų rinktinėse. Kas gali rimtai patikėti, kad jis nevaldo elementarių anglų kalbos krepšinio terminų?

SKIRTUMAI TARP INDIVIDUALAUS MEISTRIŠKUMO RENGIMO JAV IR EUROPOJE

Europoje individualaus meistriškumo ugdymas yra suprantamas kaip vieno žaidėjo veiksmų tobulinimas pagal bet kokį komandos derinį. Kaip atitrūkti nuo gynėjo, kaip jį užsivesti iš užtvaros, kaip susistatyti kojas metimui ir jį realizuoti.

Viską, ką aš vardinu, yra game situation practice, bet tai neturi nieko bendro su krepšininko įgūdžių lavinimu.

Kodėl jau tiek metų dirbu pagal Micah Lancaster iš I’M Possible metodiką? Tai ir ilgametė geroji jaunimo ugdymo praktika, ir priemonės, ir sistemingumas, nuoseklumas. Svarbiausia, kad viskas yra paremta analize, tyrimais. Kokiam amžiui kokie pratimai yra aktualūs? Ką kiekvienas judesys, veiksmas reiškia realioje žaidybinėje situacijoje? Koks turi būti kūno paruošimas darbui? Koks atsistatymas po krūvio? Sporte mokslo yra daugiau nei mes manome.

Amerikiečiai 17-19 metų jaunimui naudoja formulę 40:40. Po tiek skiria technikai ir fiziniam pasirengimui, o likę 20% – taktikai. Kol tu nesi pasiruošęs individualiai, jokie geriausi pasaulio treneriai su genialiausiomis visatos metodikomis iš tavęs rezultato neišreikalaus. Bet mūsų dinozaurui J. Mačiuliui skilsų treniruotė tapatinasi tik su kamuolio mušinėjimu ir teniso kamuoliuko mėtymu į sieną tuo pačiu metu.

DABARTINĖ METODIKA ANŲ DIENŲ KREPŠINYJE

Ar aš būčiau tapęs geresniu krepšininku, jeigu prieš 40 metų būčiau sportavęs pagal programą ir priemones, kurias naudoju pats treniruodamas vaikus? Tikrai nežinau. Kartais pagalvoju, kad tokie žaidėjai kaip Kurtinaitis, Štombergas ar Kemzūra turėjo viską išmokti iš savęs, kad taptų Kurtinaičiu, Štombergu, Kemzūra. Pirmiausiai, mes patys privalėjome atrasti savo stipriąsias savybes ir savais metodais jas išlavinti. Anų dienų krepšininkai ieškodami savo kelio daugiau kūrė ir patys gilinosi į savo veiksmus, o ne metodiką ar taktiką.

VIENINGA „ŽALGIRIO” KREPŠINIO SISTEMA

Žalgiryje yra reikalaujama, kad jaunimas žaistų pagal tą pačią sistemą, kokia yra diegiama vyrų komandos vyriausiojo trenerio. Nesvarbu, ar tai tinka prie turimų žaidėjų, ar ne, bet jaunimas, prisijungęs prie vyrų treniruotėse, pilnai turi žinoti derinius ir žaidimo idėją. Prie Šaro vienas po kito eidovome į arenos balkoną ir konspektuodavomės sąsiuviniuose: Šernius, Keršis, Gronskis, Pliauga. Viskas buvo užrašyta, pasakyda ir parodyta per video peržiūrą. Labai gera praktika, bet po pusės metų pradėjo kilti klausimas: „O kada diplomų teikimas?” (juokiasi).

AR 80 ĮSIMENAMŲ DERINIŲ YRA TAPATU KREPŠININKO IQ?

Komandos turi 15-20 pagrindinių kombinacijų. Priklausomai nuo varžovų gynybos ir paties derinio eigos, atsiranda dar bent 4 variacijos, kaip įveikti varžovą. Vadinasi, kažkur užstrigus, mes renkamės taktinius sumanimus, bet nebandome išnaudoti fizinio pranašumo ar individualaus meistriškumo. Sako, kad taip lavinasi žaidėjo mąstymas, situacijos atpažinimas, bendras IQ.

Klausiu: „Kaip išsilavino Štombergo ar Kemzūros IQ, kurie užaugo su vieninteliu Edo Nickaus prasikryžiavimu? Ar pirmieji Šiškausko, Macijausko, Jasikevičiaus treneriai buvo kažkokie taktikos genijai, kad Lietuvai ir užsienio klubams užaugino tokius krepšininkus?”

Tada vaikštome nuleidę galvas ir pavydime ispanams technikos, prancūzams atletiškumo, kol galiausiai konstatuojame, kad pas mus tokie talentai nebeužauga. Pagauni mintį?  

APIE APRIBOJIMUS VAIKŲ KREPŠINYJE

Nesvarbu, leidžiama ar draudžiama statyti užtvaras, esminis klausimas – o kas tas užtvaras statys? Blogiausias dalykas jauname amžiuje yra skirstymas į pozicijas. Modernusis krepšinis yra progų susikūrimas sau ir kitiems, todėl jauname amžiuje taktikos irgi turėtų būti minimaliai.

KAIP ANKSTI PASTEBĖTI TALENTĄ? 

Tai nėra taip jau sunku. Arba anksčiau nebuvo sudėtinga, kai vaikai turėjo kiemą. Kas yra talentas? Paprasčiausias gebėjimas. Pradžioje tas sportiškumas pasireiškia per gaudynes, slėpynes, vaikiškus žaidimus, pavyzdžiui „žuvis ir tinklas”, mergaitėms – „guma”. Vėliau tai persiduoda į kažkurį sportą, neretai gebėjimo dovaną turintys vaikai gerai žaidžia ne vieną sporto šaką. Gebėjimo nereikėtų maišyti su įgūdžiais ar atletiškumu, priešingai, kaip gerai jaunuolis sugeba išlavinti skilsus ir fizinį pasirengimą, tuo jis ir laikomas gabesniu.

KRITINĖ SAVYBĖ, PADEDANTI TALENTUI ATSISKLEISTI VYRŲ KREPŠINYJE

Gebėjimas apjungti savo įgūdžius, fizinį pasirengimą bei IQ. Dar jeigu dega širdis, tokią asmenybę užgožti bus sunku.  

DARBO KLUBE – NUOBODU?

Save aiškiai suvokiu kaip individualaus meistriškumo trenerį. Darbas komandoje truputį nuobodus. Per dvi treniruotes dienoje, t.y. keturias valandas turiu maždaug 30 minučių veiksmo, už kurį esu atsakingas. Taip, ir dar tie žaidėjai, kurie pasilieka  ar ateina anksčiau padirbėti papildomai. Jaučiu, kad visą šitą laiką savo profesijoje galėčiau skirti tikslingiau.

Jau kuris laikas mąstau apie darbą su mergaitėmis. Neprestižinis darbas? Kaip tik galvoju, kad šito mano indelio Lietuvos moterų krepšiniui dabar labiausiai reikia. Būti vertingam ir jaustis tokiu yra didelė garbė.

UGNĖ SIRTAUTAITĖ, EUROPOS U18 ČEMPIONĘ

Ugnės visiškai nebandėme įtakoti žaisti krepšinį. Ji tyliai, ramiai stebėjo mane, mamą prie sekretoriato, brolį Simą teisėjaujantį. Ir staiga vieną dieną Facebook’e užsirašo: „I love basketball!” (garsiai juokiasi). Juokėmės iki ašarų! Bet tai atėjo iš krepšinio bendrystės šeimoje, o ne sąmoningo spaudimo imti kamuolį į rankas.

Ugnė turi gerus duomenis. Ji krepšinį suprantą ne tik kaip žaidimą, bet mato, kiek daug teigiamų dalykų gauna būdama krepšininke: bendramintes drauges, keliones po pasaulį. Jaunam žmogui atrasti prasmę gyvenime, motyvaciją yra didžiulė Dievo dovana.

ASMENINĖ NEBRANDA JAUNAME AMŽIUJE

Aplinkui buvo ir geri treneriai, ir sąlygos, ir visos galimybės žaisti olimpiadose. Užteko ir darbo, ir kovingumo. Bet požiūris buvo tragiškas. Absoliuti asmenybės nebranda, egoistiškas situacijų vertinimas, pyktis ant kitų. Nors jau buvau baigęs ir universitetą, ir užaugęs normalioje šeimoje, bet reikia pripažinti, kad dvasiškai buvau visiškame skurde. Šitos ydos smukdė, suėdė, sudaužė visą talentą. Didelis paradoksas, kad viduje visai tuščias žmogus gali turėti tiek daug puikybės. 

DVASINIO IŠSILAVINIMO REIKŠMĖ NE TIK SPORTININKO GYVENIME

Religinis išprūsimas per daug niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito išsilavinimo. Koks mokslininkas gali paklausti: „Kaip aš galiu pažinti Dievą? Tam reikia faktų.” Bet ar Kristaus skleidžiamos tiesos, vertybės, gėrio mokymas negali būti suprantami kaip faktai, bet dvasiniai. Kurie žmogui lygiai taip pat reikalingi kaip matematikos ir kalbų žinojimas? Koks nors visą dieną nugarą lenkiantis žmogus, dirbantis jokios kvalifikacijos nereikalaujantį darbą irgi gali garsiai rėkti: „Nereikia man tų jūsų universitetų”.

TĖVŲ PAREIGA SAVO VAIKAMS

Šnekamojoje kalboje girdime, kad talentas yra įgimtas dalykas. Bet aš galiu pasakyti, kad tai – Dievo dovana. Dar kitaip – pašaukimas, kuriuo Dievas palaimino žmogų, kad jis eitų per gyvenimą ir dalintųsi šiuo gėriu su kitais jo vaikais. Kalbame apie tuos pačius dalykus, tik vartojame kitas sąvokas. Mūsų, tėvų pareiga, yra padėti savo vaikams išsigryninti, kame jie yra gabūs ir kas jiems teikia daugiausiai prasmės.

KAIP TĖVAI GALI PADĖTI TRENERIUI?

Galiu pradėti kalbėti kaip iš filmų, bet didžiausia pagalba treneriui yra tada, kai tėvai neprimetinėja vaikams savo valios. Nebando realizuoti pačių neįgyvendintų svajonių. Natūralus domėjimasis, kalbėjimasis su vaiku, gilinimasis į jo emocinį pasaulį po treniruočių, varžybų duoda daugiau, nei vitaminų dėžės pastatymas ant stalo ir ėjimas kolioti trenerio, kad sūnus žaidė 5 minutėm trumpiau nei kitas komandos draugas. O aš žinau, kiek daug savitvardos tam reikia. Esu pagavęs save su sugniaužtais kumščiais ir keiksmažodžių tirada galvoje, kai nesupratau, kodėl mano paties sūnus trina bankę.

JONAS SIRTAUTAS, 207 CM ATAKUOJANTIS GYNĖJAS

Jonas šiemet baigė mokyklą ir dviems metams lieka „Žalgirio” sistemoje. Buvo peržiūroje Ispanijoje, ACB klubuose, bet namuose truputį daugiau aiškumo. Duomenys geri, ilgos rankos, judrus, bet kol kas niekaip negali priaugti svorio – tik 65 kg. Jam reikia progos ir žaidybinio laiko.

Kaip tėvą mane džiugina Jono emocinė branda. Net jeigu išeina su draugais į miestą vakare, vietoj kokteilio renkasi namo grįžti su CityBee, nes mėgsta pavairuoti naujas mašinas. Jis žino savo tikslą, kryptingai jo siekia.

Su žmona kiekvieną vakarą sukalbame maldą, kad Dievas laimintų mūsų vaikus.